Įstaigos ir darbuotojo teisės bei pareigos. Ką turime atlikti kiekvienas?
Kiekviena organizacija turi užtikrinti palankią psichologinę darbo aplinką darbuotojams. Tačiau darbuotojai savo ruožtu taipogi turi pareigas kurti ir puoselėti draugiškus santykius kolektyve. Tad kaip išlaikyti harmoniją kolektyve balansuojant tarp darbdavio ir darbuotojo teisių ir pareigų?
Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijoje Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ pripažįstama „kiekvieno teisė į darbo pasaulį, kuriame nėra smurto ir priekabiavimo, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties“. Suprantama, kad priekabiavimas ir smurtas darbo vietose yra potencialūs potrauminio streso darbe šaltiniai. Potrauminis stresas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos srities, darbo sutarties formos ir tarpusavio santykių. Stresą darbe daugiausia sukelia smurto ir priekabiavimo apraiškos.
Pažymėtina, kad išsprendus streso darbe problemą, gali padidėti darbo našumas, pagerėti darbuotojų sauga ir sveikata, o dėl to didėja ekonominė ir socialinė nauda darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei.
Paminėtina, kad vidiniu vietiniu teisės aktu patvirtinta Politika turi būti taikoma visiems be išimties įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų užimamas pareigas ar sudarytą darbo sutarties rūšį.
Pagrindinis elementas, siekiant užkirsti kelią bet kokiam smurtui ir priekabiavimui, – aiškiai nustatyta darbo kultūra, pagrįsta abipuse pagarba ir žmogaus orumu. Darbo kultūrai nustatyti nepakanka tiesiog numatyti tai dokumentuose, privalu užtikrinti šios tvarkos laikymąsi. Rekomenduojama Politikoje nustatyti prievolę gerbti kito asmens orumą, mandagiai ir pagarbiai bendrauti su kitais, savo elgesiu užtikrinti darbo aplinką, kurioje kitas asmuo nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Svarbu aiškiai nustatyti draudimą priekabiauti ir (arba) smurtauti, neetiškai ir nepagarbiai elgtis su darbuotojais ir kitais asmenimis.
Kokia yra pranešimų apie smurtą nagrinėjimo tvarka?
Siekiant tinkamai atlikti pranešimo dėl smurto ir priekabiavimo tyrimą, Politikoje rekomenduojama aiškiai deklaruoti, kad pranešimų tyrimas grindžiamas šiais pagrindiniais principais:
1. Betarpiškumo – visiems susijusiems asmenims (nukentėjusiajam, skundžiamajam, liudytojui (-ams) sudaromos visos galimybės pateikti paaiškinimus dėl savo veiksmų;
2. Operatyvumo – pranešimai nagrinėjami per kiek įmanoma trumpiausią terminą (pastaba: teisės aktai nenumato konkrečių terminų);
3. Pagalbos nukentėjusiajam – gavus pranešimą dėl priekabiavimo ir (arba) smurto, sudaromos psichologiškai saugios darbo sąlygos;
4. Objektyvumo ir nešališkumo – tyrimas atliekamas objektyviai, neturint išankstinių nuostatų dėl aplinkybių vertinimo;
5. Nekaltumo – skundžiamasis laikomas nekaltu, kol bus priimtas sprendimas dėl pažeidimo ar jo netinkamo elgesio.
Darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prie jo ar kito asmens yra priekabiaujama ir (arba) naudojamas smurtas, pranešimą pateikia laisvos formos raštu, tačiau organizacijos gali patvirtinti ir savo pranešimo formą. Visi pranešimai apie smurto ir priekabiavimo atvejus turi būti registruojami ir nagrinėjami. Pranešimą rekomenduojama pateikti per kiek įmanoma trumpiausią laiką nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo dienos. Jame turi būti nurodyti išsamūs paaiškinimai apie patirto smurto ir (arba) priekabiavimo situaciją, smurto apraiškas ir aplinkybes, nurodyti galimi liudytojai, pridėti turimi įrodymai (pavyzdžiui, garso įrašai, susirašinėjimas ir pan.). Politikoje turi būti nustatyta, kam ir kokiu būdu darbuotojas turi pateikti pranešimą (pavyzdžiui, tiesiogiai įteikiant organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, siunčiant pranešimą elektroniniu laišku). Tuo atveju, jeigu įmonėje yra paskirtas atsakingas asmuo, turi būti aptarta, kokių veiksmų jis turi imtis, gavęs tokį pranešimą. Rekomenduojama nustatyti kuo trumpesnius terminus (pavyzdžiui, ne vėliau kaip kitą dieną arba per 1–2 darbo dienas), per kuriuos atsakingas asmuo, gavęs pranešimą apie galimą smurtą ir priekabiavimą, pateikia jį tiesiogiai organizacijos vadovui.
Organizacijos vadovui rekomenduojama perduoti gautą pranešimą tirti iš anksto sudarytai komisijai. Atsižvelgiant į įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, komisiją paprastai sudaro 3–5 nariai, o jos pirmininku renkamas vienas iš komisijos narių. Į komisiją rekomenduojama įtraukti darbuotojų atstovus (pavyzdžiui, darbo tarybos, profesinės sąjungos narius, darbuotojų patikėtinį, darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai) ir skirtingų sričių specialistus (pavyzdžiui, teisininką, psichologą ir kt.).
Rekomenduotina Komisijai pranešime nurodytos informacijos tyrimą atlikti ir savo išvadas organizacijos vadovui pateikti per kiek įmanoma trumpiausią laiką, kuris neturėtų būti ilgesnis nei 1 mėnuo nuo pranešimo gavimo dienos.
